Matuojant gyvūnų gliukozės lygį kraujyje žmonėms skirtais gliukomačiais, visada gaunami ženkliai žemesni rodmenys nei turėtų būti. Tai ypač pastebima šunims ir katėms.
Remiantis tyrimais, žmonėms skirti gliukozės matuokliai rodo bent 10% žemesnes nei tikroji vertes, o esant žemai glikozės koncentracijai šis netikslumas gali pasiekti 30-40%.

 Priažastys dėl ko atsiranda netikslumai:
1. Gliukozės pasiskirstymas žmonių ir gyvūnų organizmuose stipriai skiriasi, dėl to matavimo prietaisai skirtingai kalibruojami.
2. Skirtingi hematokrito (raudonųjų kraujo kūnelių santikis bendrame kraujo tūryje) rodiklai žmogaus ir gyvūno organizme. 

*Šaltiniai nurodyti apačioje

Kraujo gliukozės analizatorius TD-4239 

Gliukozės matuoklio ir juostelių parametrai

Enzimo tipas                           GDH-FAD

Kraujo kiekis                           1,0µl

Matavimo trukmė                    5 sekundės

Hematokrito intervalas            0-70%

Preciziškumas                         SD< 5 mg/dl kai vertė <100 mg/dl, CV< 5% kai vertė 100 mg/dl

Tikslumas                               ±15 mg/dl jei ≤100 mg/dl; ±15 % jei >100 mg/dl

Atmintis                                  400 tyrimų

Dydis, svoris                           96x49x14mm, 42g

Baterija                                  CR232

Kalibracija                              Šunims ir katėms

TaiDoc patentuota 2+2 (Hematokrito įtakos kompensavimas; 2 enzimai plius 2 signalai) technologija naudoja du skirtingus kanalus juostelėje. AC signalu nustatoma hematokrito vertė, o DC signalu - gliukozės vertė.

Nuorodos:

1. http://www.felinediabetes.com/Roomp_Rand_2008%20dosing_testing%20protocol.pdf
2. Feline Diabetes, An Issue of Veterinary Clinics: Small Animal Practice. Aut. Jacquie Rand
3. McCann TM, Simpson KE, Shaw DJ, et al. Feline diabetes mellitus in the UK: The prevalence within an insured cat population and a questionnaire-based putative risk factor analysis. J Feline Med Surg 2007; 9: 289-299.
4. Catchpole B, Ristic JM, Fleeman LM, Davison LJ. Canine diabetes mellitus: Can old dogs teach us new tricks? Diabetologia 2005; 48: 1948-1956.